Ką veikti Aukštatijoje?
Susidomėjote ar reikalinga papildoma informacija? Susisiekite su mumis: +370 618 45727
Salako pažintinis takas
02.03.2021
Istoriniame Salako miestelyje Aukštaitijos regione, Zarasų r. yra Salako pažintinis takas – 5 km ilgio, žiedinis maršrutas. Pažintinio tako rodyklės palydės Jus mediniu taku Luodžio ežero pakrante, apžvalgos bokštelio link. Nuo bokštelio galite pasigrožėti Luodžio ežero panorama ir stebėti vandens bei miško paukščius.
Lydimi pažintinio tako rodyklėmis aplankysite įdomias Salako totorių ir senąsias miestelio kapines, išpuoselėtą Salako miestelio centrą, pirmojo mokytojo Salake A. Poderio memorialinį muziejų, pamatysite aukščiausią akmeninę Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią šalyje.
Nuotrauka: visitzarasai.lt
Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčia ir Tiberiados bendruomenės vienuolynas
24.02.2021
Zarasų rajone esančiose Baltriškėse galite pamatyti Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčią ir Tiberiados bendruomenės vienuolyną. 1920 m., aprimus Nepriklausomybės kovoms, norint sustabdyti rusinimo bei stačiatikių vienuolyno pastatyto Antalieptėje įtaką, buvo pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia kartu su varpine.
2009-2011 m. vienuolių pastangomis bažnyčia buvo renovuota. Tiberiados bendruomenė – katalikiškos vienuolių brolijos nariai iš Belgijos, kurie čia nuolat gyvena nuo 2001 m. Dabar ją sudaro tik apie 20 vienuolių. Dauguma iš jų gyvena Belgijoje, keli misijose Konge ir Filipinuose.
Šios brolijos nariams būdingas dėmesys broliškam gyvenimui, jo kokybei, pasitikėjimas, pranciškoniško gyvenimo būdo populiarinimas. Jų gyvenimuose svarbiausia pasidalinti džiaugsmu, malda, skleisti malonę, taiką, ramybę, norą priimti žmones, ypač jaunimą ir šeimas.
Nuotrauka: pamatyklietuvoje.lt
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia
19.02.2021
Lankantis Zarasų regione rekomenduojame nepraleisti progos pamatyti nuostabaus grožio Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią. Salako bažnyčia žinoma nuo 1496 metų, tačiau per tą laiką mediniai bažnyčių pastatai daug kartų buvo sunaikinti gaisrų.
Klebonas Ant. Kryžanauskas, pasitaręs su parapijiečiais nutarė pasistatyti tokią bažnyčią kurios nenusiaubtų ugnis ar kitos negandos. 1911 m. bažnyčia buvo baigta statyti ir pradėtos laikyti pamaldos.
Statant bažnyčią jos sienoje buvo įmūryta lenta su užrašu: „Bažnyčia pastatyta 1911 m. kun. Kryžanausko rūpesčiu ir parapijiečių pastangomis. Viešpatie, lai būna amžina garbė tiems, kurie nesigailėjo dėl tavęs įdėti tiek darbo, net į kietus akmenis ją statant ir nesigaili nuoširdumo ją išlaikant, šis pastatas liks žmonių gyvo tikėjimo paminklas ateinančioms kartoms“.
Nuotrauka: pamatyklietuvoje.lt
Šveicarijos šaltinis
17.02.2021
Zarasų kraštas garsėja savo šaltinių gausa. Sakoma, kad kai kurie jų turi stebuklingų savybių. Vienas jų – Šveicarijos šaltinis, dar kitaip vadinamas „Šveicarka“. Šaltinis atsiveria kairiajame Šventosios krante, apie 40 m nuo upės.
Žmonės tiki, kad nusiprausus šaltinio vandeniu pagyjama nuo grižo (sąnarių skausmo), akių ligų. Už pagydymą, mesdavo į šaltinį pinigą ar užriša ant medelių siūlų, virvučių. Sakoma: kas tuos siūlus pačiupinės, tai ir tą ligą gaus.
Nuotrauka: 15min.lt
Dūkšto dvaro sodybos rūmai
12.02.2021
Kita mūsų maršruto stotelė – Dūkšto dvaro sodybos rūmai. Tai dvaras Ignalinos rajone, Dūkštelių kaime, įkurtas apie 1862 m. 1901 m. dvaras atiteko Vilniaus universiteto auklėtiniui, filomatų draugijos kūrėjui, poetui ir geologui Tomui Zanui, kuris susituokė su tuometinio dvaro šeimininko Daugėlos dukra Terese. Pas juos dažnai svečiuodavosi poetas Adomas Mickevičius. Taip pat dvare yra gyvenęs žymus Vilniaus meno mokyklos tapytojas Jonas Rustemas.
Dūkšto dvaro parkas – vietinės reikšmės gamtos paminklas. Nuo 1813 m. dvarui atitekus Beganskiaims, dvaras įgijo ryškius klasicizmo bruožus. Taip pat čia buvo įrengti keturi tvenkiniai : trys maži ir vienas didesnis bei čia galite rasti net apie apie 40 rūšių vietinių ir introdukuotų medžių ir krūmų.
Nuotrauka: pamatyklietuvoje.lt
Tiltiškių vandens malūnas
09.02.2021
Pristatėme mūsų trečiąjį maršrutą aplink Aukštaitijos regioną. Keliaujame toliau – pradedame naująjį maršrutą aplink Gražutės regioninis parką. Tai parkas, įsikūręs šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos rajonuose.
Pirmoji mūsų lankytina vieta šiame parke – Tiltiškių vandens malūnas, esantis Zarasų rajone. Senasis Tiltiškų vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio malūno. Čia buvo malamos kruopos, pjaunamos lentos. Taip pat, malūne veikė elektrinė, teikusį elektrą Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojams.
Be pačio vandens malūno didžiąją muziejaus eksponatų dalį užima senovinių radijo aparatų kolekcija, nuo seniausios detektorinės iki vienos pirmųjų garso laikmenų – gramofoninės plokštelės, taip pat Kauno radijo gamykloje gamintos magnetolos.
Nuotrauka: pamatyklietuvoje.lt
Plaktukų muziejus
03.02.2021
Šiandien norėtume pasidalinti dar viena idėja ką galima nuveikti lankantis Aukštaitijos regione. Mes rekomenduojame aplankyti plaktukų muziejų, esantį Linkmenų kaime. Čia yra sukaupta trečia pagal dydį pasaulyje plaktukų ekspozicija su daugiau nei 500 eksponatų.
Ar žinojote, kad muziejuje galima pamatyti nuo mažiausio iki didžiausio plaktuko. Jie atvežti iš įvairių pasaulio kraštų: Maroko, Kenijos, Portugalijos, Aliaskos ir kt. Kiekvienas įrankis turi savo istoriją. Pavyzdžiui, yra specialus plaktukas krabų kiautui sutrupinti.
Nemažą kolekcijos dalį sudaro mūsų krašto meistrų kalvių, batsiuvių, stalių, medkirčių įrankiai. Taip pat čia galite pamatyti akmens amžiaus skeltuvą, medicinos, kulinarijos, radiotechnikos įrankius.
Nuotrauka: 15min.lt
Salų etnoarchitektūrinis kaimas
29.01.2021
Aukštaitijos pažiba – Salų etnoarchitektūrinis kaimas, esantis Ignalinos rajone. Šis kaimas įsikūręs ant Alksno ežero kranto, miškų ir ežerų apsuptyje, netoli Ladakalnio ir Ginučių piliakalnio.
Vaizdingoje vietoje įsikūręs kaimas yra vienas iš nedaugelio tokio tipo išlikusių kaimų Lietuvoje.
Tai regioninis Lietuvos liaudies buities muziejaus veikiantis padalinys pagal ekomuziejaus modelį. Muziejuje suformuota autentiška ekspozicija, pristatanti šių pastatų architektūrines ypatybes ir kultūros paveldą (papročius, amatus, folklorą). Taip pat čia veikia pirkia ir svirnas lankytojų apgyvendinimui, yra buvęs tvarto pastatas, naudojamas renginiams (parodoms, bendruomenės susitikimams).
Nuotrauka: aparkai.lt
Strazdų etnografinis kaimas
26.01.2021
Lankantis Aukštaitijos Nacionaliniame parke, nepraleiskite progos pamatyti Strazdų etnografinį kaimą, esantį tarp Baluošo ežero ir miško, šalia maždaug 400 metų senumo ąžuolų.
Šio kaimo muziejinė retenybė – dūminė pirkia, statyta XIX a. viduryje, o sodybos puošmena – nuostabi augalija: klevai, uosiai, ąžuolai ir šermukšniai. Nuo 1971 m. kaimas yra įrašytas į architektūros paminklų sąrašą.
Manoma, kad pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose šis kaimas buvo paminėtas 1783 m. Balašekulio vardu, o 1798 m. „Ažvinčio rakto“ inventoriuje jau aprašyta gausi miško sargo Jurgio Strazdo šeima.
Nuotrauka: https://www.utenainfo.lt/
Bitininkystės muziejus
22.01.2021
Medus nuo seno yra žinomas ne tik kaip saldėsis, apsaugantis nuo peršalimų, bet ir kaip Lietuvos simbolis, reiškiantis auksą ir turtus.
Sužinokite apie Lietuvos bitininkavimo istoriją ir bičių gyvenimo ypatumus Bitininkystės muziejuje, Ignalinos rajone. Šis muziejus duris atvėrė 1984 m. ir yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje.
Bitininkystės muziejuje galite užsisakyti unikalias su bitininkystę susijusias edukacines programas, stebėti bičių pasaulį pro stiklinį avilio langą. Taip pat, mėgautis ypatinga gamta ir atmosfera bei pamatyti Lietuvos pagonių bičių dievų Babilo ir Austėjos statulas.
Mindūnų apžvalgos bokštas
19.01.2021
Lankantis Aukštaitijos regione, rekomenduojame išbandyti jėgas kopiant į Mindūnų apžvalgos bokštą, esantį Molėtų r. Šis bokštas yra antras aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jo aukštis – 36 m.
Pritariame, išbandymas nemenkas, tačiau sraigtiniais laiptais pakilus virš medžių viršūnių, atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai.
Nuo bokšto galite išvysti Siesarčio hidrografinį draustinį ir vaizdingiausią Aukštaitijoje Lakajų kraštovaizdžio draustinį.
Nuotrauka: pamatyklietuvoje.lt
Ladakalnis
14.01.2021
Šiandien norime papasakoti apie žinomiausią apžvalgos aikštelę Aukštaitijos nacionaliniame parke – Ladakalnį.
Tai 176 m. aukščio virš jūros lygio kalnas, esantis Šiliniškių gūbrio kalvų grandinėje, nuo kurio atsiveria įspūdingi vaizdai į Aukštaitijos gamtą ir net 6 ežerus.
Ar žinojote? 
Nuo senovės yra išlikęs paprotys į kalno viršūnę atnešti akmenukų ir palikti prie viršūnėje augančio ąžuolo. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai. Šis Ladakalnis yra paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
Nuotrauka: pamatyklietuvoje.lt
Ginučių piliakalnis
12.01.2021
Aukštaitijos regionas yra itin gausus miškais ir ežerais ir yra turtingas istoriniu bei kultūriniu paveldu. Vaikščiojant po Papiliakalnės miškus galite aptikti Ginučių piliakalnį, kuris mena net XIII amžių.
Norint pasiekti viršūnę teks įveikti ne vieną ir ne du laiptelius, tačiau nuo piliakalnio atsiveriantis vaizdas tikrai bus to vertas.
Ar žinojote?
Ginučių piliakalnis yra tapatinamas su Linkmenų pilimi, kuri buvo centrinės Lietuvos gynybos sistemos dalis ir svarbus XIV–XV a. krašto apsaugos nuo Livonijos ordino punktas. Piliakalnis saugojo seną prekybos kelią į Dauguvą.
Taip pat, šis piliakalnis turi ir kultūrinį paveldą – čia rasta lipdytinės brūkšniuotosios, grublėtosios bei žiestosios keramikos (pastaroji puošta lygiagrečių linijų ornamentu).
Ginučių vandens malūnas
08.01.2021
Kita mūsų maršruto stotelė – Aukštaitijos nacionalinis parkas, o tiksliau – Ginučių vandens malūnas, kuris yra laikomas vienas įsimintiniausių Aukštaitijos nacionalinio parko simbolių.
Ar žinojote?
Parke yra dar šeši vandens malūnai, tačiau Ginučių malūnas yra vienintelis malūnas, išsaugojęs autentišką įrangą.
Malūnas yra populiari vieta dėl patvenkto Srovės upelio, kur iš arti galima pasigrožėti gulbėmis, antimis ir kitais vandens paukščiais. Taip pat, antrame malūno aukšte, pastogėje, veikia ekspozicija, pasakojanti apie tai, kaip gaminama duona bei jos kelionę nuo grūdo iki stalo. 